Tag Archives: kasyba

Kristalai

Siera: pagrindinis geologijos ir žemės mokslo elementas

Paskelbimo by miamimining
žaliava siera
30
Gruodis

Siera yra cheminis elementas, kurio simbolis S ir atominis skaičius 16. Kambario temperatūroje ji yra ryškiai geltona, trapi kieta medžiaga, turintis savitą, aštrų kvapą. Siera yra pagrindinis geologijos ir žemės mokslo elementas ir atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį įvairiuose geologiniuose procesuose.

Geologijoje siera dažniausiai randama sulfidų pavidalu, kurie yra mineralai, kurių sudėtyje yra sieros ir vienos or daugiau kitų elementų. Kai kurie įprasti sulfidiniai mineralai yra piritas (geležies sulfidas), chalkopiritas (vario ir geležies sulfidas) ir sfaleritas (cinko sulfidas). Sulfidai yra svarbūs rūdos mineralai ir dažnai kasami dėl juose esančių metalų.

Sieros taip pat yra sieros dioksido (SO2) pavidalu Žemės atmosferoje. Tai labai prisideda prie oro taršos ir gali turėti neigiamą poveikį žmonių sveikatai, tačiau taip pat vaidina svarbų vaidmenį Žemės klimatui. Sieros dioksidas yra šiltnamio efektą sukeliančios dujos, kurios sulaiko šilumą atmosferoje ir taip pat gali prisidėti prie formavimas debesų ir kritulių.

Be to, kad siera yra Žemės plutoje ir atmosferoje, ji taip pat yra svarbus elementas Žemės hidrosferoje. Jis randamas įvairiuose vandenyje tirpiuose junginiuose, tokiuose kaip sulfatai ir sulfitai, kurie gali būti ištirpinti vandenyje ir transportuoti per vandens ciklą. Siera taip pat yra pagrindinė kai kurių aminorūgščių, kurios yra baltymų statybinės medžiagos, sudedamoji dalis.

Siera žmonijos visuomenėje turi ilgą istoriją ir per šimtmečius buvo naudojama įvairiems tikslams. Jis buvo naudojamas kaip vaistinis junginys, fumigantas ir konservantas. Jis taip pat buvo naudojamas kaip pigmentas dažuose ir dažuose bei kaip parako komponentas.

Vienas iš svarbiausių sieros panaudojimo būdų šiais laikais yra sieros rūgšties gamyba. Sieros rūgštis yra stipri rūgštis, plačiai naudojama chemijos pramonėje, ji yra svarbi trąšų, ploviklių ir kitų produktų sudedamoji dalis.

Geologijoje siera turi daug svarbių pritaikymų. Jis naudojamas tam tikrų mineralų buvimui nustatyti ir jų cheminei sudėčiai nustatyti. Sieros izotopai gali būti naudojami tiriant Žemės geocheminius ciklus ir suprasti Žemės istoriją. Sierą taip pat galima naudoti nustatant uolienų ir mineralų amžių taikant procesą, vadinamą sieros izotopų geochronologija.

Siera yra gyvybiškai svarbus geologijos ir žemės mokslo studijų elementas, ji atlieka pagrindinį vaidmenį daugelyje svarbių geologinių procesų. Dėl jo buvimo Žemės plutoje, atmosferoje ir hidrosferoje jis yra pagrindinis elementas, kurį reikia suprasti ir ištirti. Nuo jos naudojimo sieros rūgšties gamyboje iki vaidmens Žemės klimato ir vandens cikle, siera yra esminis elementas, turėjęs didelį poveikį Žemei ir žmonių visuomenei.

Kristalai

Piritas: geologijos kvailio auksas

Paskelbimo by miamimining
piritas griūva
29
Gruodis

Piritas, dar žinomas kaip kvailio auksas, yra įprastas sulfidinis mineralas, randamas įvairiose geologinėse aplinkose. Jis turi ryškią žalvario geltonumo spalvą ir metalinį blizgesį, dėl kurio atsirado jo slapyvardis. Nors neįgudusiai akiai jis gali būti panašus į auksą, piritas iš tikrųjų yra gana skirtingas savo fizinėmis ir cheminėmis savybėmis.

Piritas turi kubinę kristalų struktūrą, o kiekviena molekulė sudaryta iš geležies ir sieros atomų, išdėstytų tam tikru būdu. Paprastai jis randamas mažų, gerai susiformavusių kristalų pavidalu, nors gali atsirasti ir kaip masyvūs granuliuoti agregatai.

Piritas randamas daugelyje skirtingų geologinių aplinkų, įskaitant nuosėdines uolienas, metamorfines uolienas ir hidroterminius telkinius. Jis dažnai siejamas su kitais mineralais, pvz kvarcas, kalcitas ir galena.

Vienas ryškiausių pirito bruožų yra jo kietumas. Pagal Moso skalę, kuri naudojama mineralų kietumui matuoti, piritas yra 6.5, kuris yra šiek tiek minkštesnis už kvarcą, bet daug kietesnis už talką. Dėl to gana lengva subraižyti peiliu or kitas aštrus daiktas, kurį sunku sutraiškyti ar susmulkinti.

Geografiškai pirito galima rasti visame pasaulyje, nors jis labiau paplitęs tam tikruose regionuose. Jis dažnai randamas dideliuose telkiniuose tokiose vietose kaip Pietų Amerika, Ispanija ir Kinija. Viduje JAV, jis dažniausiai randamas Apalačų kalnuose ir vakarinėse valstijose, ypač Nevada ir Koloradas.

Vienas iš svarbiausių pirito panaudojimo būdų yra geležies rūda. Geležis yra esminis elementas plieno gamyboje, o piritas yra svarbus šio metalo šaltinis. Be to, kad jis naudojamas plieno pramonėje, piritas taip pat naudojamas kaip sieros šaltinis ir kaip katalizatorius chemijos pramonėje.

Pyrite taip pat yra pagrindinis žaidėjas formavimas rūgščių kasyklų drenažo, kuris yra pagrindinis aplinkosaugos susirūpinimas daugelyje pasaulio vietų. Kai piritas yra veikiamas oro ir vandens, jis reaguoja sudarydamas sieros rūgštį, kuri iš aplinkinių uolienų ir dirvožemio gali išplauti sunkiuosius metalus ir kitus toksinus. Tai gali užteršti vandens tiekimą ir padaryti didelę žalą aplinkai.

Nepaisant neigiamo poveikio aplinkai, piritas išlieka svarbiu mineralu geologijos ir kasybos pramonėje. Dėl unikalių savybių ir plačiai paplitusio paplitimo jis yra vertingas išteklius, kuris, tikėtina, ir toliau bus naudojamas daugelį metų.

Kristalai

Vario geologija: įspūdingas metalas su turtinga istorija

Paskelbimo by miamimining
Gryno vario kubeliai
27
Gruodis

Varis yra cheminis elementas, kurio simbolis Cu ir atominis skaičius 29. Tai minkštas, kalus ir plastiškas metalas, pasižymintis labai dideliu šilumos ir elektros laidumu. Varis randamas žemės plutoje įvairiuose mineraluose, įskaitant chalkopiritą, malachitas, ir bornite. Per visą istoriją jis vaidino gyvybiškai svarbų vaidmenį žmonių civilizacijoje – nuo ​​įrankių ir papuošalų kūrimo iki panaudojimo šiuolaikinėje elektros instaliacijoje. Šiame tinklaraščio įraše gilinsimės į vario geologiją, tyrinėsime jį formavimas, savybės ir naudojimas šiandieniniame pasaulyje.

Vario susidarymas

Varis yra įprastas žemės plutos elementas, kuris sudaro apie 0.0001% žemės masės. Jis randamas įvairiuose mineraluose, iš kurių gausiausias ir ekonomiškai svarbiausias yra chalkopiritas. Vario taip pat galima rasti nedideliais kiekiais natūralioje formoje, tai reiškia, kad jis nėra derinamas su kitais mineralo elementais.

Vario mineralai susidaro įvairiose geologinėse aplinkose, įskaitant vulkaninę, nuosėdinę ir metamorfinę aplinką. Tačiau svarbiausios vario nuosėdos yra tos, kurios susidaro dėl vario koncentracijos hidroterminiuose skysčiuose. Šie skysčiai, kuriuose gausu ištirpusių mineralų, susidaro aušinant ir kietėjant išlydytai uolienai, vadinamai magma.

Skysčiams judant per žemės plutą, jie gali įstrigti lūžių ir gedimų metu, sudarydami vario mineralų venas. Mineralai taip pat gali būti nusodinami akytoje uolienoje, pavyzdžiui, smiltainyje, sudarydami tam tikrą nuosėdų tipą, žinomą kaip porfyro vario nuosėdos.

Vario savybės

Varis turi daugybę unikalių savybių, dėl kurių jis yra svarbus metalas įvairiose srityse. Jis yra geras šilumos ir elektros laidininkas, todėl naudingas perduodant elektrą ir statant šilumokaičius. Varis taip pat yra atsparus korozijai, todėl yra patvari medžiaga, skirta naudoti vamzdynuose ir kitoje infrastruktūroje.

Varis gali būti derinamas su kitais metalais, kad susidarytų lydiniai, kurie gali turėti didesnį stiprumą, kietumas, ir kitos savybės. Kai kurie įprasti vario lydiniai yra žalvaris, kuris yra vario ir cinko mišinys, ir bronza, kuri yra vario ir alavo mišinys.

Vario panaudojimas

Varis buvo naudojamas žmonių tūkstančius metų, o jo naudojimo įrodymai datuojami senovės civilizacijomis Egipte, Kinijoje ir Amerikoje. Anksčiau varis buvo naudojamas įrankiams, papuošalams, dekoratyviniams daiktams gaminti. Jis taip pat buvo naudojamas statant pastatus, nes yra geras šilumos ir elektros laidininkas.

Šiandien varis naudojamas įvairiose srityse, įskaitant elektros instaliaciją, vandentiekį ir automobilių bei lėktuvų statybą. Jis taip pat naudojamas gaminant monetas, papuošalus ir kitus dekoratyvinius daiktus. Varis yra svarbi daugelio lydinių, įskaitant žalvarį ir bronzą, kurie naudojami įvairiose srityse, sudedamoji dalis.

Vario gavyba taip pat suvaidino svarbų vaidmenį žmonių visuomenės raidoje. Vario kasyklų galima rasti įvairiose pasaulio vietose, įskaitant Čilę JAV, ir Australija. Vario kasyba apima rūdos gavybą iš žemės, kuri vėliau apdorojama vario metalui gaminti. Vario gavyba gali turėti didelį poveikį aplinkai, įskaitant toksiškų cheminių medžiagų išsiskyrimą ir buveinių sunaikinimą. Dėl to kasybos pramonė stengėsi sumažinti savo poveikį aplinkai, įskaitant tvarios kasybos praktikos plėtrą ir perdirbto vario naudojimą.

Išvada

Varis yra žavus metalas, turintis turtingą istoriją ir įvairias panaudojimo galimybes. Dėl unikalių savybių, įskaitant gebėjimą praleisti šilumą ir elektrą bei atsparumą korozijai, jis yra svarbus

išteklius šiuolaikinėje visuomenėje. Nuo elektros instaliacijos ir vandentiekio iki automobilių ir lėktuvų statybos – varis vaidina gyvybiškai svarbų vaidmenį daugelyje mūsų gyvenimo aspektų.

Nepaisant jo svarbos, vario gavyba gali turėti didelį poveikį aplinkai. Svarbu, kad pramonė ir toliau siektų tvarios kasybos praktikos ir perdirbto vario naudojimo, kad šis poveikis būtų kuo mažesnis.

Apibendrinant galima pasakyti, kad vario geologija yra patraukli tema, nes metalas randamas įvairiuose mineraluose ir susidaro skirtingose ​​geologinėse sąlygose. Dėl jo savybių ir panaudojimo jis yra esminis išteklius šiuolaikiniame pasaulyje, o vario gavyba suvaidino svarbų vaidmenį žmonijos istorijoje.